Reflete kona-ba domin pasiente iha Amoris Letitiae

Reflete kona-ba domin pasiente iha Amoris Letitiae

Venilale – Hakle’an dokumentu Ezortasaun Apostólika Amoris Letitiae mak objetivu formasaun nian ba profesór/a sira iha “Escola Técnico-vocacional Hotelaria e Turismo”, Venilale.  Nune’e, ohin, 30 Marsu, Ir Jacinta Gusmão aprezenta ba sira dokumentu  Amoris Letitiae no fasilita formasaun ida-ne’e.

Tanba dokumentu ne’e naruk liu, kompostu husi pontu 325 no fahe ba kapítulu 9, formasaun ne’e sei foka liuliu ba kapítulu da-4 ne’ebé dedika ba domin matrimóniu nian. Kapítulu ne’e hahú hodi indika katak la to’o atu ko’alia kona-ba Liafoun Di’ak matrimóniu nian no família se ita la para iha domin, tanba liafuan ida ne’e ema interpreta eh uza sala ohin loron iha okaziaun barak.

Kapítulu ne’e reflete fraze ida-idak Inu Karidade nian ne’ebé S. Paulo hakerek iha nia Surat Dahuluk ba ema sarani sira Corinto nian (1 Cor 13). Surat ne’e aprezenta karakterístika ruma domin nian ne’ebé ohin, iha oportunidade ida-ne’e, foti liuliu mak fraze dahuluk: “Domin mak pasiénsia”.

Profesór/a sira hahú atu reflete númeru 90-92 Amoris Letitiae nian. Sira buka atu konfronta oinsá sira moris domin pasiente ne’e iha sira-nia uma-laran ho sira-nia la’en eh feen no oan sira eh familiár seluk; oinsá sira moris ho aluna/u sira iha eskola no oinsá sira moris iha sira-nia relasaun seluk (namoru nian, ba sira ne’ebé seidauk kaben). Nune’e sira fahe ba grupu rua: kaben-na’in no joven.

Iha sira-nia sharing sira buka haree saida mak halo sira lakon pasiénsia no oinsá sira buka manán nia. Husi sira-nia sharing, sira deskobre katak pasiénsia tenke hahú ho an rasik ne’ebé iha limitasaun no frakeza hafoin mak bele sai mós pasiente ho ema seluk. No domin pasiénsia ne’e, presiza aprende husi Maromak ne’ebé “neineik atu hirus” no fó nafatin espasu ba arrependimentu.

Amoris Letitiae n. 92 hateten: “Sai pasiente la signifika husik atu ema kontinua trata aat ita, eh tolera agresaun fízika sira, eh permiti atu ema trata ita hanesan objetu. Problema ne’ebé mosu mak bainhira ita pretende atu relasaun sira sai mida-midar eh atu ema sira perfeitu eh bainhira ita tau an iha sentru no hein de’it atu ema halo tuir ita-nia vontade. Entaun, buat hotu halo ita impasiente [lakon pasiénsia], buat hotu lori ita atu reajen ho agresividade. Se ita la kultiva pasiénsia, ita sei iha nafatin deskulpa sira atu hatán ho hirus, no ikusmai ita sei sai ema ne’ebé la hatene moris hamutuk, ema anti-sosiál lahó kapasidade atu domina impulsu sira, no família sei nakfilak iha kampu funu nian. Tanba ne’e Maromak nia liafuan ezorta ita: «Halakon husi imi lia-maka’as hotu, laran-nakali, hirus, hakilar no lia-tolok sira no hahalok aat hotu» (Ef 4,31). Pasiénsia ida-ne’e sai forte bainhira ha’u rekoñese katak ema seluk soi direitu atu moris iha rai ida-ne’e hamutuk ho ha’u, nu’udar ninia an rasik. La importa se nia fastídiu ida mai ha’u, se troka ha’u-nia planu sira, se xateia ha’u ho ninia modu sira eh ho ninia ideia sira, se la’ós hanesan buat ne’ebé ha’u hein. Domin komporta nafatin sentidu kle’an kompaixaun [laran-sadia] nian, ne’ebé lori atu aseita ema seluk nu’udar parte ida mundu ne’e nian, maski bainhira nia atua ho modu diversu husi ida ne’ebé ha’u hakarak”.

Hafoin, Ir Jacinta taka hodi fó hanoin fali Don Bosco ninia liafuan sira iha ninia hakerek kona-ba “Sistema Preventivu iha juventude nia edukasaun”, ne’ebé foti inspirasaun mós husi Inu Karidade nian no konsiste iha “sadere tomak ba razaun, relijiaun no laran-di’ak” ; nune’e nia esklui kastigu violentu hotu no buka evita mós kastigu kmaan sira”.