Harohan ba dame

Harohan ba dame

Dili – Durante ne’e ita hotu rona no hatene kona-ba konflitu no funu iha mundu hanesan iha Ukraina, iha Siria, Libia, funu entre Palestina no Israel (Médio Oriente). Iha mós violénsia maka’as iha Irak husi grupu Islamic State (terrorista) ho objetivu atu tau nasaun islam hotu iha sira-nia okos hodi kria kalifadu islam nian. Sira interpreta ho modu estremu fiar islam no lei sharia no sira nia violénsia brutál dirije ba islam grupu Shia, sarani Kaldeu sira no Armenu, Yazidis, Druze, Shabaks no Mandeans sira.

Grupu ne’e obriga sarani sira tama islam se hakarak moris, se lae, sira oho, hadau hotu sira nia sasán no duni sai ho liman mamuk.

 

Ho núkleu barak funu nian, liuliu ho persegisaun maka’as hasoru sarani sira, halo atu Papa Francisco husu orasaun mak’as ba sarani sira ne’ebé sofre persegisaun. Reitór-Mor no Madre jerál mós husu atu halo orasaun. Ho modu patikulár Madre Yvonne iha ninia surat ba Inspetora sira husu atu FMA sira sai ida de’it iha loron 15 Agostu ba orasaun no adorasaun ba dame. Iha Inspetoria FMA-Tin, tanba loron 15 mak loron profisaun perpétua, nune’e komunidade sira hili loron seluk ne’ebé di’ak ba sira. Komunidade balun hala’o iha loron 16, balun iha loron 17, no balun iha loron seluk.

Komunidade Balide hala’o iha domingu, 17 Agostu hamutuk ho oratorianu 164. Komunidade Baucau hala’o iha loron 20 Agostu, hamutuk ho reprezentante sira komunidade edukativa nian,animadór no labarik balun. Iha komunidade Baucau, durante adorasaun invokasaun sira dame nian temi país ida-idak ne’ebé funu, hodi reflete kona-ba Rahun-Di’ak sira (Mt 5) no Inu Domin nian (1 Cor, 13). Partisipante sira hotu reza ho devosaun boot iha solidariedade ba vítima sira funu no persegisaun nian iha rai sira ho funu.